- apsėdai
- apsėdaĩ sm. pl. (3b) 1. Krs, Brž budėjimas prie numirėlio, budynė: Kai aš numirsiu, ateik nors apsėduõs Svn. Geras žmogus buvo, reikia eit apsėduõs Ppl. 2. toks paprotys, kada atėjusį pirštis jaunikį mergaitė su savo artimiausia drauge vaišina apsėdusios iš abiejų šonų: Aš buvau apsėduõs, kai Mierkys Anelios buvo atėjęs piršlė̃m Š. Bėgsiu pasikviesiu Tučiū́čią apsėduõs Š.
Dictionary of the Lithuanian Language.